Diskusijose apie žemės ūkio ateitį – dėmesys kokybei

Data

2018 06 14

Įvertinimas
1
R. Taraškevičiaus.jpg

Žemės ūkio ministro patarėjo Rolando Taraškevičiaus vadovaujama delegacija birželio 12–13 dienomis dalyvavo Vengrijoje (Bábolna – Tata)  vykusiame Višegrado šalių ir Bulgarijos, Kroatijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovėnijos žemės ūkio ministrų bei ministerijų atstovų susitikime.

Susitikime siekta sustiprinti Vidurio ir Rytų Europos regiono dalyvavimą žinių kūrimo procese, plėtoti žiniomis grįstą, žemės ūkio sektorių, akvakultūrą, miškininkystę ir bioekonomiką apimančią, Vidurio ir Rytų Europos šalių iniciatyvą – BIOEAST. Taip pat diskutuota visoms susirnkusioms šalims šiuo metu itin aktualiais Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities klausimais, aptarta rinkų situacija ir kitos svarbios problemos.

BŽŪP ateities klausimas Lietuvai itin svarbus. Šių metų gegužės 2 d. Europos Komisija (EK) pristatė savo pasiūlymą dėl Daugiametės finansinės programos po 2020 m., o birželio 1 d. pateikė ir teisėkūros pasiūlymus.

Ministro patarėjo R. Taraškevičiaus nuomone, dėl mažėjančio BŽŪP finansavimo svarbu išgirsti visų požiūrį, kaip bus siekiama užsibrėžtų ambicingesnių tikslų, kaip šalys įsivaizduoja savo vaidmenį šiame procese ir kokias galimas grėsmes jos įžvelgia.

„EK pateikė savo pasiūlymus, todėl dabar visų valstybių narių bendras tikslas – įvertinti tai, kas pateikta. Nors ir turime savo nacionalinius prioritetus – klausimus, kuriems skiriame daugiausiai dėmesio, mano nuomone, būtina žinoti ir kitą, o dažnu atveju – ir panašią nuomonę. Kai kalbame apie visų mūsų žemės ūkio ateitį, proceso per daug spartinti negalima, turime orientuotis į kokybę, o ne skubėti pasiekti greitą, tačiau iki galo neišdiskutuotą susitarimą“, – teigia žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio patarėjas.

Viena pagrindinių visas valstybes vienijančių susitikimo diskusijos žinučių – BŽŪP yra per daug svarbi bendroji Europos Sąjungos (ES) politika ir ji neturėtų nukentėti dėl ES biudžeto sumažėjimo, kurį nulėmė Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES.

Diskutuota ir dėl pieno, kiaulininkystės, cukraus sektorius kamuojančių problemų. Lietuvos situacija čia nėra išskirtinė: kenčiame nuo produkcijos kainų nestabilumo, susiduriame su tomis pačiomis grėsmėmis. Viena tokių grėsmių kiaulininkystės sektoriui – afrikinis kiaulių maras. Šios ligos keliamas pavojus aktualus ir toms šalims, kurios dar nėra užfiksavusios šios ligos protrūkio, tačiau jos įžvelgia realią grėsmę, nes liga ir toliau plinta.

Susirinkusieji vieningai sutarė, kad kovoje su afrikiniu kiaulių maru reikia bendrų pastangų, mokslo ir tyrimų skatinimo, ES lygmeniu koordinuotų veiksmų ir finansinės pagalbos.

Kalbėdami apie BIOEAST iniciatyvos suteikiamus privalumus, visų šalių atstovai sutarė, kad makro-regioninis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų žemės ūkyje, akvakultūroje, miškininkystėje ir bioekonomikoje atveria daug papildomų galimybių ir kaimo gyventojams.

„Bendrų pastangų sutelkimas, mums, deja, vis dar atsiliekantiems nuo vakariečių, tampa dar reikšmingesnis šiandienos kontekste, kai netrukus bus pradėtas svarstyti naujasis EK pasiūlymų rinkinys dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų ateities 2021–2027 m.“, – pastebėjo R. Taraškevičius.

Naujame EK pasiūlyme numatytas ir 10 mlrd. eurų finansavimas maisto, žemės ūkio, kaimo plėtros ir bioekonomikos sritims.

Susitikimą vainikavo išreikšta valia plėtoti glaudesnį bendradarbiavimą ir tuo pagrindu pasirašyta deklaracija dėl Vidurio ir Rytų Europos regiono iniciatyvos – BIOEAST vizijos.

Žemės ūkio ministerijos informacija