Dėmesio centre – klimato kaita

Data

2019 11 19

Įvertinimas
0
20180129_122309_resized.jpg

Briuselyje įvykusiame ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje daugiausiai dėmesio skirta teisės aktų pasiūlymams dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m.

Su aplinka ir klimatu yra susiję 3 iš 9 būsimosios BŽŪP prioritetinių tikslų. Daugelis valstybių narių iš esmės palaiko didesnes BŽŪP ambicijas aplinkosaugos ir klimato srityje, tačiau pabrėžia, kad tam turėtų būti skirtas tinkamas finansavimas, mažinama administracinė našta ūkininkams ir paramą administruojančioms institucijoms, valstybėms narėms suteikiamas didesnis lankstumas įgyvendinant su aplinka ir klimatu susijusius reikalavimus.

ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė Suomija siūlo nustatyti bendrą procentą arba fiksuotą finansavimo sumą, kuri apimtų abu – kaimo plėtros ir tiesioginių išmokų – BŽŪP ramsčius.  Valstybės narės galėtų pasirinkti geriausiai jų vietos sąlygas atitinkančias intervencinių priemonių rūšis (ekologinės schemos, ūkininkų konsultavimas ir kt.), kurios prisidėtų siekiant aplinkosaugos ir klimato tikslų. 

Lietuva mano, kad šis pasiūlymas yra vertas dėmesio ir dėl jo galima toliau diskutuoti. „Sprendimas dėl tam tikro procentinio lygio yra tiesiogiai susijęs su būsimu BŽŪP finansavimu. Tik žinodami konkrečius sprendimus, susijusius su daugiamete finansine programa, ir išgryninę prie ambicingų siekių prisidedančių priemonių sąrašą, galėsime siekti sutarimo“, – taryboje kalbėjo žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Be to, dabartinė teisėkūros proceso padėtis dėl BŽŪP reformos paketo rodo, kad pagrindiniai teisės aktai nebus oficialiai priimti iki 2020 m. sausio mėn. Todėl Europos Komisija mano, kad siekiant užtikrinti BŽŪP paramos tęstinumą ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, 2021 metais reikalingas pereinamasis laikotarpis.

Kalbėdamas apie sklandų perėjimą tarp dviejų finansinių laikotarpių, ministras A. Palionis pabrėžė, kad pirmiausia turi būti išspręsti klausimai, susiję su tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos užbaigimu ir kaimo plėtros finansavimo atstatymu. Pasiūlymuose pateikti finansiniai skaičiai privalo atitikti derybų dėl daugiametės finansinės programos rezultatus, todėl negali būti siūlomi kaip galutiniai. Akcentuodamas nuostatas, susijusias su kaimo plėtra, ministras nurodė, kad geriausia būtų vadovautis jau patikrinta praktika, t. y. kaip buvo pereinama į dabartinį 2014-2020 metų finansinį laikotarpį.