Dėl 2004 m. gruodžio 21-22 dienomis įvykusio ES Tarybos (žemės ūkis ir žuvininkystė) ministrų tarybos posėdžio

Data

2004 12 23

Įvertinimas
0

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

 

VIEŠŲJŲ RYŠIŲ SKYRIUS

 

Informacija

 

2004 gruodžio 23 d.

 

Tel.: 2391-018, Faks. 2391-015;

http://www.old.zum.lt ;  el.paštas: ausra@zum.lt

Spaudos konferencija

 

Dalyvauja: Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė

 

Dėl 2004 m. Gruodžio 21-22 dienomis įvykusio ES tarybos (žemės ūkis ir žuvininkystė) ministrų tarybos posėdžio

 

      ES Taryboje (Žemės ūkis ir žuvininkystė) sesijoje svarstyti klausimai:

  • dėl žvejybos galimybių (kvotų) ir atitinkamų sąlygų nustatymo tam tikroms žuvų rūšims ir rūšių grupėms 2005 metams;
  • dėl tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybių (kvotų) nustatymo Bendrijos laivams 2005 ir 2006 metams;
  • dėl Bendrosios žuvininkystės politikos supaprastinimo perspektyvų;
  • dėl Pirmininkaujančios šalies suorganizuotų konferencijų išvadų:

          dėl Materialinės ir nematerialinės išlaidos, skirtos gyvulių ligoms išnaikinti;

          dėl Europos atsako į zoonozinių ligų keliamą riziką viešajai sveikatai;

  • dėl žemės ūkio teisės aktų leidybos supaprastinimo.

 

      Lietuvai aktualiausi: dėl žvejybos galimybių ir atitinkamų sąlygų nustatymo tam tikroms žuvų rūšims ir rūšių grupėms 2005 metams; dėl tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybių nustatymo Bendrijos laivams 2005 ir 2006 metams.

 

      Dėl žvejybos galimybių (kvotų) ir atitinkamų sąlygų nustatymo tam tikroms žuvų rūšims ir rūšių grupėms 2005 metams.

      Šiuo teisės aktu šalims narėms nustatomi didžiausi leistini sugavimų kiekiai Baltijos jūroje, Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos (NAFO) ir Žvejybos Šiaurės Rytų Atlante komisijos (NEAFC) reguliuojamose akvatorijose bei atitinkamos žvejybos sąlygos 2005 m.

      Europos Komisija siūlė Baltijos jūroje ženkliai sumažinti menkių didžiausius leistinus sugavimų kiekius, pakeisti esamą strimelių ir menkių kvotų paskirstymo šalims narėms principą (raktą), įvesti papildomas pereinamąsias technines ir kontrolės priemones, susijusias su menkių žvejyba. Taip pat siūloma sumažinti jūros ešerių ir skumbrių didžiausius leistinus sugavimų kiekius NEAFC reguliuojamoje akvatorijoje.

      Pirminiame projekto pasiūlyme Lietuvai buvo numatyta skirti 1762 t menkių, t. y. žvejybos galimybės sumažėtų 47% lyginant su 2004 m., tačiau šiuo klausimu pasiektas ne mažas laimėjimas Lietuvai pavyko išsiderėti, kad 2005 m. jai būtų skirta 2767 t menkių kvota (16,5% mažiau). Strimelių kvotos Lietuvai Baltijos jūroje bus padidintos beveik 350 t (padidėja 10 %), bretlingių – beveik 6000 t (padidėja 23 %). Europos Komisija taip pat siūlė 2005 m. nustatyti 7 mėnesių vasarinį menkių žvejybos draudimo laikotarpį ir gana griežtas menkių žvejybos kontrolės priemones visiems jas žvejojantiems laivams (įskaitant priekrantėje žvejojančius mažus laivelius), tačiau Lietuvai kartu su kitomis Baltijos valstybėmis pavyko pasiekti, kad draudimo laikotarpis būtų sutrumpintas iki 4,5 mėnesių, o kontrolės priemonės būtų taikomos tik ilgesniems nei 8 m ilgio žvejybos laivams.

      2005 m. Lietuvai skirta 85 t skumbrių kvota NEAFC reguliuojamoje akvatorijoje (2004 m. Lietuvai iš viso nebuvo skirtos skumbrių kvotos). Komisija Lietuvai skyrė 3625 t jūros ešerių kvotą NEAFC ir NAFO reguliuojamose akvatorijose.

 

      Dėl Tarybos reglamento, nustatančio tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybes Bendrijos laivams 2005 ir 2006 metams.

      Europos Komisija siūlo 2005 ir 2006 metams Žvejybos Šiaurės Rytų Atlante komisijos (NEAFC) reguliuojamos akvatorijos žuvinguose parajoniuose ES šalims narėms nustatyti tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių sugavimų kiekius (nors pati NEAFC nenustato didžiausio leistinų sugavimų kiekio) bei sumažinti žvejybos pastangas 30%.

      Lietuvai 2005 ir 2006 metams siūlomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių kvotos yra kur kas mažesnės nei realūs Lietuvos sugavimai 2001-2003 metais. Minimuose rajonuose žvejoja vienas Lietuvos laivas. Po derybų su Komisija Lietuvai buvo padidintos bukasnukių ilgauodegių menkių kvotos. Žvejybos pastangas nuspręsta mažinti palaipsniui: 2005 m. - 20%, o 2006 m. dar papildomai 10%.

 

      Dėl Komisijos komunikato dėl bendrosios žuvininkystės politikos supaprastinimo perspektyvų.

      Šiuo metu yra labai daug galiojančių reglamentų žuvininkystės sektoriui. Kartais jie netgi dubliuoja vienas kitą. Be to, pati reglamentų kalba nėra itin aiški, o tekstai ne visiems suprantami, kas kelia nemažas problemas interpretuojant pačius reglamentus. Reglamentai nėra susisteminti pagal sritis, reikalaujamų ataskaitų gausa ir dažnumas kelia problemas juos įgyvendinant. Be to, reglamentų kalba turėtų būti aiški kiekvienam žmogui, o ne tik valstybinių institucijų tarnautojams. Turėtų būti sumažintas reglamentų skaičius, sąvokos standartizuojamos.

      Supaprastinant Bendrosios žuvininkystės politikos teisyną siekiama, kad:

         reglamentų tekstai būtų konsoliduoti ir nuolat atnaujinami paskutiniais pakeitimais;

         būtų spartinamas Regioninių patariamųjų tarybų sukūrimas su tikslu įtraukti jas į sprendimų priėmimo procedūras;

         reglamentų preambulės būtų kiek įmanoma trumpinamos;

         kiekvienai žuvininkystės šakai (pvz. Kontrolė, higiena, apsauga ir kt.) būtų išleistas atskiras teisės aktų sąvadas, kuris kiekvienais metais būtų tikslinamas;

         būtų parengtas Veiksmų planas (supaprastinant teisyną), kuriame būtų numatytos atskirų dalių įgyvendinimo datos. Kiekviena pirmininkaujanti šalis, baigianti savo pirmininkavimą, turi parengti ataskaitą, kas buvo atlikta, įgyvendinant šį Veiksmų planą;

         pagrindinės prioritetinės žuvininkystės šakos siekiant supaprastinti Bendrąją žuvininkystės politiką būtų – kontrolė ir išteklių apsauga.

 

      Pirmininkaujančios šalies suorganizuotos konferencijos dėl:

      a) ES pirmininkaujančios šalies išvados po konferencijos "Materialinės ir nematerialinės išlaidos, skirtos gyvulių ligoms išnaikinti”, kuri vyko 2004 m. gruodžio 15 - 16 d. Briuselyje

      2004 m. gruodžio 15 - 16 d. ES pirmininkaujantys Nyderlandai Briuselyje organizavo konferenciją „Materialinės ir nematerialinės išlaidos, skirtos gyvūnų ligoms išnaikinti”, kurios metu buvo siekiama nubrėžti gaires dėl galimų išlaidų, kovojant su gyvūnų užkrečiamosiomis ligomis.

      Daugiausiai lėšų reikalauja snukio ir nagų ligos, klasikinio kiaulių maro, paukščių gripo ir užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencija. Gyvūnų ligų likvidavimas paliečia ne tik ekonominius tačiau ir socialinius aspektus. Konferencijos išvadose siūloma vengti bereikalingo gyvūnų skerdimo, o plačiau taikyti vakcinavimą. Ligos likvidavimo išlaidas turėtų dengti ne tik valstybės, tačiau ir ūkininkai, pramonė. Tam būtina pradėti taikyti naujus finansavimo būdu ligoms likviduoti – privačius draudimus, fondus.

      Sveikatos ir vartotojų apsaugos komisaras Markos Kyprianou pabrėžė, kad Europos Komisija imsis visų būtinų priemonių, kad gyvulių ligų kontrolė būtų efektyvesnė – 2005 m. pradedama vykdyti studija, kurios metu bus siekiama rasti naujus finansavimo šaltinius ligoms likviduoti, aktyviai bendradarbiaujama su Tarptautine gyvūnų sveikatos organizacija, šiuo metu pateiktas pasiūlymas peržiūrėti paukščių gripo kontrolės priemones.

      b) Tarybos išvadų projektas po konferencijos "Europos atsakas į zoonozinių ligų keliamą riziką viešajai sveikatai”, kuri vyko 2004 m. rugsėjo 16 - 17 d. Hagoje.

      ES pirmininkaujantys Nyderlandai 2004 m. rugsėjo 16 - 17 d. organizavo konferenciją „Europos atsakas į zoonozinių (žmonėms ir gyvūnams pavojingų užkrečiamųjų) ligų keliamą riziką viešajai sveikatai“. Po konferencijos parengtas Tarybos išvadų projektas. Jame ES šalys narės ir Europos Komisija kviečiamos bendradarbiauti tarpusavyje ir su tarptautinėmis organizacijomis, sprendžiant zoonozių klausimus. Reikalinga, kad ES šalys ir Europos Komisija imtųsi efektyvių priemonių nacionaliniame lygmenyje ir jas koordinuotų Europos lygmenyje, įskaitant papildomą pagrindinių zoonozių stebėseną bei kontrolę. Reikia sudaryti Europos pasiruošimo zoonozėms bei zoonozių kontrolės veiksmų planą, siekiant įdiegti Bendrijos strategiją, nukreiptą prieš zoonozių keliamus pavojus. Turėtų būti skiriamas didesnis finansavimas kontrolinėms, tyrimo ir mokslo institucijoms, taip pat skiriama didesnė techninė ir finansinė parama zoonozių kontrolei ir likvidavimui besivystančiose šalyse.

 

      Dėl Žemės ūkio teisės aktų leidybos supaprastinimo.

      Šis klausimas jau buvo svarstytas ES Tarybos Horizontalių klausimų darbo grupėje bei Specialiojo žemės ūkio komiteto posėdyje. Šiuose posėdžiuose dauguma šalių narių palaiko siūlymus supaprastinti teisės aktų leidybą, nes būtent taip galima bus išvengti nereikalingų administracinių, perreguliavimo ar dubliavimo problemų.

 

      Dėl Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) gyvūnų apsaugos ataskaitos

      Švedijos delegacija pabrėžė gyvūnų gerovės reikalavimų svarbą ir priminė, kad šiais metais Europos maisto saugos institucija parengė dvi ataskaitas dėl gyvūnų gerovės. Švedija siūlė parengti ir patvirtinti veiksmų planą dėl gyvūnų gerovės reikalavimų peržiūrėjimo ir pagerinimo. Sveikatos ir vartotojų apsaugos komisaras Markos Kyprianou paminėjo, kad 2005 m. EK rengias pateikti du pasiūlymus gyvūnų gerovės srityje: II ketvirtyje bus pateikti broilerių laikymo reikalavimai, o IV ketvirtyje – reikalavimai vištų dedeklių laikymui. 2005 m. pradžioje bus parengtas veiksmų planas dėl gyvūnų gerovės ir pateiktas Žemės ūkio ir žuvininkystės Tarybai.

      Danija, Austrija, Liuksemburgas, Nyderlandai palaikė Švedijos ir EK poziciją parengti veiksmų planą gyvūnų gerovės srityje.

 

Parengė Aušra Ramoškaitė

Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti.
Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti.