BŽŪP ateitis – subalansuota atsakomybė

Data

2018 01 09

Įvertinimas
0
DSC_0905.JPG

Šiandien Europos Komisijos (EK) atstovybėje suinteresuotų Lietuvos institucijų, mokslo, verslo bei žemdirbių atstovams buvo pristatytas EK komunikatas ,,Maisto ir ūkininkavimo ateitis", duodantis startą konkretesnėms diskusijoms dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. ateities.

Pasak komunikato pasiūlymus pristačiusio EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato direktoriaus Tassos Haniočio, BŽŪP yra viena svarbiausių ES politikos krypčių. ES žemės ūkis sukuria 44 mln. darbo vietų,  500 mln. vartotojų aprūpina maistu, ES žemės ūkio ir maisto produktų eksportas siekia 131 mlrd. eurų, žemės ūkyje valdoma beveik 50 proc. ES žemės ploto. „Labai svarbu įtvirtinti žemės ūkio vaidmenį, užtikrinti jo augimą. Norime, kad BŽŪP būtų orientuota į rezultatus. Turime užtikrinti ūkininkams pajamų stabilumą“, – sakė EK atstovas, apžvelgęs komunikate  numatytus planuojamus BŽŪP etapus bei problemas, kurias  bus siekiama išspręsti. T. Haniotis neslėpė, kad suderinti visų interesus yra nepaprastai sunki ir atsakinga užduotis. „Būtina geriau subalansuoti atsakomybę tarp ES ir ūkininkų – tango juk šokamas dviese“, – vaizdžiai palygino svečias.

Kalbėdamas apie Lietuvos siekius BŽŪP politikoje po 2020 m., žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius pabrėžė, kad Lietuva pasisako už tęstinumą – BŽŪP turi išlikti bendra politika ir prisitaikyti prie naujų iššūkių. Mūsų šalis palaiko modernesnės ir paprastesnės BŽŪP viziją, tačiau nėra radikalių pokyčių šalininkė. „Esminis Lietuvos siekis – turi būti baigta tiesioginių išmokų konvergencija, sudarant vienodas konkurencines sąlygas visiems ES ūkininkams. Taip pat turi būti rasti tinkami instrumentai ūkininkų derybinių pozicijų stiprinimui siekiant geresnio maisto tiekimo grandinės funkcionavimo. Labai svarbu ir tai, kad rizikos valdymo instrumentai būtų labiau pritaikyti iššūkiams. Būtina siekti ir gyvenimo kokybės kaime gerinimo, pritraukti jaunimą, svarbi smulkių ir vidutinių šeimos ūkių plėtra“, – situaciją apibūdino viceministras.

„Komunikate įžvelgiame daug teigiamų dalykų, tačiau dar reikia atsakymų į klausimus, kaip bus įgyvendinamas naujasis BŽŪP modelis, mažinami teikiamos paramos skirtumai,  kokios bus rinkos reguliavimo priemonės, kaip bus įgyvendinami BŽŪP strateginiai planai, apimantys abu (kaimo plėtros ir tiesioginių išmokų) ramsčius“,  – klausimus kėlė R. Taraškevičius.

Diskusijoje dalyvavę žemės ūkio atstovai Tassos Haniočiui uždavė daugybę juos dominančių klausimų, iš kurių pats opiausias buvo tiesioginių išmokų suvienodinimas. Tassos Haniotis neabejojo, kad turime pereiti prie sistemos, kurioje, atsižvelgiant į visus veiksnius, paramos paskirstymas turėtų būti teisingesnis.