Auga lėšos melioracijai

Data

2020 06 04

Įvertinimas
4
meliorac.jpg

Pastaraisiais metais sausinimo sistemų įrengimui ir rekonstravimui skiriamos vis didesnės lėšos. 2019 m. tam skirta beveik 52 mln. Eur, šiemet - 47,123 mln. Eur, dar 17 mln. Eur planuoja skirti Aplinkos bei Finansų ministerijos. Šiemet melioracijai numatyta suma – daugiau nei 60 mln. Eur, bus didžiausia per 25 metus.

Bendras sausinamas žemės plotas mūsų šalyje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km griovių, 88 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, daugiau kaip 1,6 mln. km drenažo linijų, daugiau kaip 68 tūkst. hidrotechnikos statinių, 736,2 tūkst. drenažo įrenginių, 492 km apsauginių pylimų, daugiau kaip16 tūkst. km kelių ir 357 tvenkiniai.

Viso šio turto, kuriam jau beveik 50 metų, vertė yra daugiau kaip 2 mlrd. Eur, tačiau šiandien jo nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau kaip 70 procentų ir daugiau. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su problemomis, tad  reikalingos didelės investicijos.

Drenažo sistemos yra nuolat prižiūrimos, melioracijos inžinerinių statinių vertė dėl ilgo tarnavimo laiko kasmet nuvertėja/nusidėvi apie 1,12 procentų - jas būtina rekonstruoti. Dėl ES, valstybės ir ūkininkų lėšų stokos, drenažo sistemų kasmet rekonstruojama 6 kartus mažiau negu reikėtų, todėl drenažo būklė sparčiai blogėja. Kad būtų sustabdytas melioruotų žemių regresas, kasmet reikėtų rekonstruoti bent 30 tūkst. ha melioracijos sistemų. O siekiant iš esmės atnaujinti melioracijos sistemas, reikėtų kasmet rekonstruoti po 60 tūkst. ha.

„Turime planuoti ir įgyvendinti melioracijos pertvarkymą – reikalinga visos sistemos rekonstrukcija. Kitu atveju, blogos būklės žemės plotus teks išbraukti iš žemės ūkio naudmenų, o senkant naudmenoms, kils apsirūpinimo savais maisto produktais grėsmė“, - apie melioracijos pertvarkymo būtinybę kalba žemės ūkio ministras. „Žemė yra pagrindinė priemonė žemės ūkio gamyboje ir nuo jos efektyvaus panaudojimo didele dalimi priklauso gamybos rezultatai“.

Šiuo metu melioruotoje žemėje užauginama apie 90 procentų žemės ūkio produkcijos. Valstybės žemės ūkio sektorius sukuria apie 3,6 procentus BVP. Standartinė žemės ūkio produkcijos vertė - 2,2 mlrd. eurų – jos sukūrimą lemia melioruotos žemės būklė.

„Mūsų žemės ūkyje sukurta pieno produkcija tampa vis paklausesnė - jos galima įsigyti beveik visose pasaulio šalyse. Taigi, melioracijos sistema Lietuvoje yra ypatingai svarbi – tai turėtų būti vienas iš valstybės prioritetų“, - neabejoja ministras.

Prioritetas - melioracija

Ministras taip pat pabrėžia, kad valstybės tikslas - sutvarkyti melioracijos griovius, inžinerinius įrenginius ir tik tuomet perduoti dalį jų žemių savininkams, kad jiems tektų prievolė prižiūrėti šiuos griovius bei įrenginius.

„Žemių savininkai neturi atsakyti už turtą, kurio valstybė šitiek metų neprižiūrėjo. Tik tuomet, kai valstybė sutvarkys melioracijos griovius bei įrenginius, bus galima perduoti juos žemių savininkams ir reikalauti jį prižiūrėti“, - neabejoja žemės ūkio ministras, kurio pastangomis svarstant 2020 m. biudžetą pavyko iškovoti papildomus 8,2 mln. Eur melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbams finansuoti. 

Darbai jau pradedami žemiausioje ir problematiškiausioje Lietuvos vandens imtuvų vietoje, kuri patenka į didžiausią potvynių rizikos grėsmės žemėlapį - Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje, kitaip dar vadinamame Nemuno žemupio deltos regione. Lėšos paskirstytos Šilutės, Tauragės, Jurbarko rajono ir Pagėgių savivaldybėms proporcingai pagal upių, upelių, melioracijos griovių baseinuose melioruotos žemės plotą.

Siekiant skatinti ekonomiką ir mažinti koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltas pasekmes žemės ūkiui,  melioracijos statinių remontui (melioracijos sistemų avariniams gedimams) ir priežiūrai papildomai skirta 7,5 mln. Eur.

Taigi šiemet melioracijai 19,169 mln. Eur skirta iš valstybės biudžeto lėšų, valstybės investicijų programos lėšų - daugiau kaip 11 mln. Eur, beveik 14 mln. Eur - iš Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos lėšų, iš  Europos Sąjungos Solidarumo fondo - Lietuvai skirta daugiau kaip 3 mln. Eur (2019 m. skirta 13,74 mln. Eur.) dotacija valstybei nuosavybės teise priklausančiai pažeistai melioracijos infrastruktūrai atkurti, organizuojant melioracijos sistemų ir statinių remonto ir (ar) rekonstravimo darbus bei prevencinėms priemonėms taikyti savivaldybėse, kuriose 2017 m. nuo ilgalaikių liūčių nukentėjo pasėlių plotai.

Pavyzdžiui, dėl ilgalaikio lietaus 2017 m. ūkininkų patirti nuostoliai dėl nenuimto derliaus siekė 47 mln. Eur, dėl neapsėtų laukų ir nukentėjusių apsėtų laukų – apie 120 mln. Eur. Apsemti ir neįvažiuojami plotai savivaldybėse sudarė daugiau kaip 140 tūkst. ha. Solidarumo fondo programa jau baigėsi, jos metu suremontuota ir rekonstruota daugiau kaip 1128 km griovių, apie 85 km drenažo linijų, apie 1180 pralaidų bei 9773 kitų statinių.

Iš viso nuo 1996 m. melioracijai skirta 322,594 mln. Eur.

Žemės ūkio ministerija, siekdama spręsti nepakankamo finansavimo šiai problemai klausimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Finansų ministerijai yra pateikusi Melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo poreikio ir finansavimo koncepciją.