Atšaukiama ekstremalioji situacija dėl sausros padarinių

Data

2020 02 26

Įvertinimas
1
earth-3355931_960_720.jpg

Įvertinus esamą situaciją ir iš savivaldybių gautus duomenis apie 2019 metų sausros padarinius žemės ūkiui, atšaukiama valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Taip nuspręsta šiandien Vyriausybėje vykusiame posėdyje. 

Dėl drėgmės trūkumo praėjusių metų ankstyvą pavasarį Lietuvoje susidarė išskirtinė klimatinė situacija, kuri turėjo didelės įtakos žemės ūkio sektoriui. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pagal daugiametes balandžio mėnesio kritulių normas, 2019 m. balandis buvo vienas sausiausių mėnesių per pastarąjį dešimtmetį ir gerokai atsiliko nuo daugiametės normos, kuri yra apie 36 mm kritulių.

Sausringas laikotarpis pasireiškė aktyviosios augalų vegetacijos metu ir pakenkė derliaus kokybei bei kiekiui.

Valstybės lygio ekstremalioji situacija Vyriausybės nutarimu buvo paskelbta 2019 m. liepos 3 d.

Savivaldybių duomenimis, bendras sausros paveiktas žemės ūkio naudmenų plotas atskirose savivaldybėse buvo nuo 10 iki 50 proc., atskirų kultūrų derlingumas buvo mažesnis 20–40 proc. Dėl sausros žalos į savivaldybių administracijas kreipėsi 1 682 žemės ūkio subjektai. Bendras sausros pažeistas plotas savivaldybėse, kuriose ūkininkaujantys kreipėsi dėl sausros padarinių fiksavimo yra apie 65 tūkst. ha.

Ministerijos veiksmai

Žemės ūkio ministerija, užklupus sausrai, ėmėsi veiksmų, kad žemdirbiai kuo mažiau nukentėtų nuo sausros padarinių.

2019 m. birželio 4 d.  kreiptasi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) ir VšĮ „Ekoagros“ dėl sankcijų netaikymo už 2019 m. 

Taip pat kreiptasi į Europos Komisiją dėl išimčių taikymo ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių, geros agrarinės aplinkosauginės būklės ir kt. reikalavimams, prašant sušvelninti reikalavimus, susijusius su tiesioginėmis išmokomis, bei kaimo plėtros programos priemonėmis.

Europos Komisija pritarė Lietuvos prašymams įteisinti  Tiesioginių išmokų taisyklėse tam tikras  išimtis ir leisti pūdymą, kuris deklaruojamas kaip ekologiniu atžvilgiu svarbi vietovė, naudoti derliaus ir ganymo tikslais; posėliui ir / ar įsėliui, kuris deklaruojamas kaip ekologiniu atžvilgiu svarbi vietovė, naudoti ir vienos rūšies žolinius augalus; taip pat buvo sumažtas minimalus laikotarpis, kuomet dirvoje privalo būti išlaikomi posėliniai bei įsėliniai augalai, deklaruojami kaip ekologiniu atžvilgiu svarbi vietovė.

Europos Komisija pritarė ir galimybei mokėti didesnes avansines išmokas.  Tiesioginių išmokų  – iki 70 proc. bendros sumos, o kaimo plėtros priemonių  – iki 85 proc. nuo bendros paramos sumos.

2019 metais  NMA pervedė per 331 mln. Eur tiesioginių avansinių išmokų (60 mln. Eur daugiau negu praėjusiais metais) ir  33,5 mln. Eur paramos avanso pareiškėjams ūkininkaujantiems nederlingose žemėse.

Kreiptasi ir į Lietuvos bankų asociaciją prašant tarpininkauti, kad komerciniai bankai ir (ar) kredito unijos sudarytų galimybes žemdirbiams, kurie negalės įvykdyti produkcijos tiekimo sutarčių, derėtis dėl paimtų paskolų grąžinimo terminų atidėjimo ar pratęsimo kuo palankesnėmis sąlygomis.

Parengtos ir paskleistos rekomendacijos dėl grūdų ir (arba) rapsų pirkimo / pardavimo sutarčių sudarymo.

Pakeisti ŽŪM įsakymai dėl sankcijų netaikymo kai teritorijoje buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija arba ūkio subjektas pateikė pažymą dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių paveiktų laukų, derlius įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“ arba „derliaus nėra dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“, arba „nenuimtas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“. 

Sausra yra metereologinis reiškinys, nuo kurio sukeltos žalos yra draudžiama. Todėl siekiant skatinti ūkius aktyviau valdyti šių reiškinių rizikas patobulinta pasėlių draudimo sistema: nuo 65 iki 70 proc. padidintas paramos intensyvumas draudimo įmokų dalies kompensavimui, nuo 50 iki 70 proc. padidintas draudimo įmokos kompensacijos dalies avansas;  apie 10 proc. padidinti maksimalūs kompensuojami dalies draudimo įmokos įkainiai pagrindinėms draudžiamoms kultūroms.

Apsidraudusių pasėlius skaičius augo: nuo 650 ūkių (apdraustas plotas ~190 tūkst. ha) 2018 metais iki  beveik 1000 ūkių (apdraustas plotas ~270 tūkst. ha) 2019 metais. Nuo sausros rizikos 2019 m. pasėlius draudė tik  11 ūkių.