Aptartos galimybės parengti žvejų mėgėjų pagaunamų laimikių apskaitos sistemą

Data

2010 12 03

Įvertinimas
0

Gruodžio 1 d. Žemės ūkio ministerijoje įvyko Žuvininkystės departamento, Aplinkos ministerijos, Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro ekologijos instituto ir žvejų mėgėjų asociacijų atstovų susitikimas, kurio metu buvo aptartos galimybės ir poreikis, bendradarbiaujant mokslininkams ir žvejų – mėgėjų bei verslininkų organizacijoms, o  taip pat kitoms visuomeninėms aplinkosaugos organizacijoms, paruošti sistemos projektą, kurio pagrindu būtų galima nustatyti ir įvertinti žvejų – mėgėjų pagaunamų žuvų kiekį ir rūšinę sudėtį Lietuvos vidaus vandenyse ir Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros priekrantės zonoje.

 

Žvejų – mėgėjų asociacijos ,,Žmarė“ atstovas Saulius Jočbalis savo pranešime „Mėgėjiškos žūklės išteklių tyrimo parengimas“ pristatė tokio tyrimo poreikį, nurodydamas, kad vertinant Lietuvos žvejų mėgėjų poreikius bei tai, kokių turizmo, taip pat ir žvejybinių produktų, paslaugų trūksta Lietuvoje, nė karto nebuvo apklausti patys žvejai mėgėjai. Net rengiant tokį rimtą darbą, kaip „Žvejybinio turizmo plėtros Lietuvos – Rusijos pasienio vandenyse galimybių studija ir rekreacinės žuvininkystės plėtojimo strategijos matmenys” 2008 metais, naudotasi turizmo organizacijų 2003 metais vykdytos apklausos ataskaitos medžiaga, nes naujesnės oficialios, viešai prieinamos ir tiesiogiai iš žvejų mėgėjų gautos informacijos šiais klausimais nėra. Tiek žvejų verslininkų, tiek ir daugumos subjektų viešai išsakoma nuomonė, kad žvejai mėgėjai sugauna žuvų daugiau ir kenkia gamtai labiau nei Lietuvos vandenyse žvejojantys verslininkai neturi jokio pagrindo, nes jokie tyrimai ar apskaitos pastaruosius metus daromi nebuvo.

 

S. Jočbalis nurodė, kad remiantis gautais tyrimo rezultatais, atsirastų galimybė parengti veiksmų planą, siekiant gamtos resursams nekenkiančio rekreacinės žūklės, bendros žuvininkystės strategijos, žuvų išteklių naudojimo subalansavimo ir atkūrimo Lietuvos vidaus vandenyse bei Baltijos jūros priekrantės zonoje.

 

Pranešėjas pabrėžė, kad sėkmingai realizavus šį tyrimą – projektą rezultatai, kuriais siekiama pagerinti mėgėjiškos žūklės sąlygas ir būklę Lietuvoje, turės tiesioginę įtaką patiems su mėgėjiška žūkle susijusiems socialiniams reiškiniams: pagerės daugelio ja užsiimančių žmonių sveikata (tuo pačiu bus taupomi šalies biudžeto pinigai, kuriuos reikėtų skirti sveikatos apsaugai), bus sprendžiama žmonių su negalia laisvalaikio užimtumo problema, didinamas vaikų ir jaunimo užimtumas stabdant jų tarpe asocialaus elgesio plitimą ir atliekant dalinę nusikaltimų prevenciją, vandenų ir žuvų apsaugos tarnybai bus sukurtos papildomos savanoriškos “akys ir ausys”, tuo prisidedant prie brakonieriavimo ir neskaidraus žuvų išteklių naudojimo prevencijos, bus sudaryta galimybė sukurti papildomas darbo vietas apgyvendinimo, transporto ir kitų paslaugų žvejams mėgėjams teikinio sferose.

 

Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius atkreipė dėmesį, kad toks projektas turi potencialias galimybes būti įgyvendintas, tačiau tyrimas apima labai platų spektrą sričių, todėl reikėtų sukonkretinti jo tematiką, koncentruojantis į žvejų mėgėjų pagaunamų laimikių apskaitos sistemos sukūrimą ir įgyvendinimą bei numatant jos tęstinumą ir gyvybingumą. Išsakytoms direktoriaus mintims pritarė Ekologijos instituto ir Aplinkos ministerijos atstovai. D. Nienius taip pat paragino žvejų – mėgėjų asociacijas įgyvendinant panašias iniciatyvas įtraukti ir verslinės žvejybos asociacijas bei kuo tampriau bendradarbiauti su žuvų išteklius tiriančiais mokslininkais, išsamiai įvertinti kitų šalių patirti šioje srityje bei kuo racionaliau naudoti Europos žuvininkystės fondo lėšas.

 

Susitikime dalyvavę Ekologijos instituto atstovai atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad įgyvendinant tokius tyrimus svarbu parengti nesudėtingą ir informatyvią duomenų surinkimo metodologiją, kuri užtikrintų reprezentatyvius duomenis ir su tuo susijusią informaciją.

 

Žemės ūkio ministerijos informacija