Bendroji informacija

Korupcija (lot. corruptio – „gadinimas“, „papirkimas“) yra suvokiama kaip bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys, piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant asmeninės naudos.

Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.

Korupcija kenkia...

  • ekonomikai (gali sumažėti šalies ūkio efektyvumas ir rinkos konkurencija, pablogėti gaminamų prekių ir paslaugų kokybė, prarandamas verslininkų pasitikėjimas valstybės institucijomis ir pan.);
  • politiniam-socialiam gyvenimui (atsiranda socialinė įtampa, veikianti šalies ekonomiką ir politinį stabilumą, mažėja piliečių pasitikėjimas valstybe ir demokratija ir pan.);
  • valstybiniam valdymui (blogėja viešojo administravimo kokybė, atsiranda neoficiali sprendimų priėmimo sistema ir pan.);
  • tarptautiniams santykiams (mažėja šalies prestižas, prarandama dalis galimų investicijų ir pan.).

Korupcijos prevencija teisės aktuose apibrėžiama kaip korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims, siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo.

 

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225–230 straipsniai:    

  • Numato baudžiamąją atsakomybę už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas: kyšininkavimą, papirkimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir kt. Maksimali galima bausmė numatyta už kyšininkavimą (kai kyšio vertė didesnė nei 250 MGL  – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
  • Baudžiamoji atsakomybė numatyta ir kyšio davėjui – maksimali galima bausmė numatyta už papirkimą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.
  • Dėl korupcinių nusikalstamų veikų taip pat „kenčia“ tiek kyšio davėjo, tiek kyšio ėmėjo moralė: patiriama gėda dėl tokių veikų atlikimo, pasireiškia neigiama visuomenės nuomonė tokio asmens atžvilgiu ir pan.

Kiekvienas valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo  (valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus) privalo deklaruoti privačius interesus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo  ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją.

Privatūs interesai yra asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

Artimi asmenys yra valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.

Interesų konfliktas yra situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas (ar pavedimą), privalo priimti (ar dalyvauti priimant) sprendimą, kuris yra susijęs ir su jo privačiu interesu. Jeigu valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo patenka į interesų konflikto situaciją ir nenusišalina, t. y. priima ar dalyvauja priimant sprendimą, susijusį ir su jo privačiu interesu, jis pažeidžia prievolę vengti interesų konflikto ir pareigą nusišalinti.

Daugiau informacijos apie tai, kaip atpažinti interesų konfliktą, bei nusišalinimą galima rasti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos internetinėje svetainėje

  • Deklaravimas yra aktualus tęstinis (ne metinis, nesusijęs su pajamų ir turto deklaravimu);
  • Pateikti/patikslinti/papildyti deklaraciją reikia per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos;
  • Paaiškėjus naujoms interesų konfliktą galinčioms kelti aplinkybėms, deklaraciją privalu papildyti nedelsiant, bet ne vėliau, nei per 7 kalendorines dienas;
  • Privačių interesų deklaracijos teikiamos per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS);
  • Tikslinti deklaraciją reikia anksčiau teiktos deklaracijos pagrindu (spausti mygtuką tokiu pavadinimu VMI "EDS" sistemoje)

Daugiau informacijos apie tai, kaip pildyti, patikslinti ir pateikti privačių interesų deklaraciją, galite rasti Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklėse

 

Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui atsirado pareiga pranešti apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, išskyrus veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai, jei jis gavo neginčijamų duomenų, liudijančių šios veikos padarymą, arba pats stebėjo ar kitaip fiksavo šios veikos padarymą ir jei teisės aktuose nėra nustatyta praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų.

Toks pranešimas turi būti pateikiamas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką momento. Jis turi būti praneštas Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai   arba ikiteisminio tyrimo įstaigai, taip pat gali būti pateiktas ŽŪM vidiniu kanalu 

Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu, gali būti taikomos šiame įstatyme nustatytos pagalbos, apsaugos ir skatinimo priemonės.

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-04-24