Dažnai užduodami klausimai

Kooperatyvas – tai grupės fizinių arba fizinių ir juridinių asmenų (toliau – nariai) savanoriškai įsteigtas ūkinis subjektas, kurio kapitalo ir narių sudėtis yra kintama, skirtas narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti. Kooperatyvo nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką ir naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su kooperatyvu ir aktyviai dalyvauja kooperatyvo valdyme.

Kooperatyvas yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai reiškia, kad įmonių savininkai neatsako savo turtu verslo nesėkmės atveju.

Kooperatyvo turtas yra atskirtas nuo narių turto. Kooperatyvas pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. Narys atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu.

Asmens piniginis arba nepiniginis turtinis įnašas į kooperatyvą. Kooperatinės bendrovės nario pajaus dydis yra lygus nario įneštų pajinių įnašų vertei. Minimalaus ir maksimalaus pajų dydžiai, pajinio įnašo ir papildomų pajinių įnašų įmokėjimo tvarka, atsakomybė už šios tvarkos pažeidimus, nepiniginio (daiktų, intelektinės veiklos rezultatų, taip pat kitokių turtinių ir neturtinių vertybių) pajinio įnašo įvertinimo tvarka turi būti nustatyta įstatuose.

Pajiniu įnašu negali būti žemės ūkio paskirties žemė ir turtas, kuriuo disponuoti pajinį įnašą įmokančiam asmeniui yra apribotos teisės, taip pat turtas, į kurį kooperatinė bendrovė negali įgyti nuosavybės teisės.

Kooperatinės bendrovės steigėjai gali būti ne mažiau kaip penki Lietuvos Respublikos piliečiai, arba piliečiai ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvoje. Kiekvienas kooperatyvo steigėjas privalo tapti jo nariu.

Kooperatyvo steigėjai:

  • sudaro kooperatyvo steigimo sutartį;
  • parengia kooperatyvo įstatų projektą;
  • sušaukia steigiamąjį susirinkimą;
  • išrenka valdymo organus;
  • įtvirtina įstatus pas notarą;
  • įregistruoja Juridinių asmenų registre ir „Sodroje“;
  • atidaro sąskaitą banke.

1) steigėjų fizinių ir juridinių asmenų duomenys;

2) steigėjų teisės ir pareigos steigiant kooperatyvą, jų atsakomybė už steigimo įsipareigojimų nevykdymą;

3) steigiamo kooperatyvo pavadinimas ir buveinė; 

4) asmenys (steigėjai, taip pat kiti asmenys), įgalioti atstovauti steigiamam kooperatyvui, jų teisės ir pareigos;

5) stojamojo mokesčio, minimalaus ir maksimalaus pajų dydžiai;

6) kiekvieno steigėjo įsipareigojimas iki steigiamojo susirinkimo sumokėti stojamąjį mokestį ir įnešti pajinį įnašą, ne mažesnį už minimalų pajaus dydį;

7) stojamojo mokesčio ir pajinio įnašo įmokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, delspinigiai už nustatytu laiku nesumokėtą stojamąjį mokestį ir pajinį įnašą;

8) steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir balsavimo jame tvarka, jo dalyviai;

9) steigimo išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą;

10) įmokėtų stojamųjų mokesčių ir pajinių įnašų grąžinimo tvarka, jei kooperatyvas  neįsteigiamas;

11) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;

12) sutarties sudarymo data ir vieta.

Kooperatyvo steigimo sutartį privalo pasirašyti visi steigėjai: fiziniai asmenys ir (arba) juridinių asmenų įgalioti asmenys. Ši sutartis notaro netvirtinama.

 

Kooperatinės bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo kooperatinė bendrovė vadovaujasi savo veikloje.

Kooperatinės bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:

1) kooperatinės bendrovės pavadinimas;

2) kooperatinės bendrovės buveinės keitimo tvarka;

3) kooperatinės bendrovės veiklos tikslai;

4) kooperatinės bendrovės veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;

5) stojamojo mokesčio, minimalaus ir maksimalaus pajų dydžiai, stojamojo mokesčio ir pajinio įnašo, papildomų pajinių įnašų įmokėjimo, nepiniginio pajinio įnašo įvertinimo tvarka;

6) narystės kooperatinėje bendrovėje sąlygos, kooperatinės bendrovės narių teisės ir pareigos, disponavimo pajumi tvarka;

7) kooperatinės bendrovės valdymo ir kontrolės organai, jų kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka, reikalavimai valdybos nariui, jos pirmininkui, administracijos vadovui, revizijos komisijos nariui (revizoriui);

8) priėmimo į kooperatinės bendrovės narius, išstojimo ir pašalinimo iš kooperatinės bendrovės narių sąlygos ir tvarka, kooperatinės bendrovės narių registravimo kooperatinės bendrovės narių registre tvarka;

9) kooperatinės bendrovės narių susirinkimo šaukimo ir balsavimo jame tvarka;

10) kooperatinės bendrovės bei jos narių prekių ir paslaugų apyvartos operacijų registravimo ir atlikimo tvarka, kooperatinės bendrovės metinės finansinės atskaitomybės sudarymo ir tvirtinimo tvarka;

11) pelno (nuostolio) paskirstymo ir tvirtinimo tvarka;

12) lėšų skolinimosi iš savo narių tvarka;

13) kooperatinės bendrovės turto ir teikiamų paslaugų naudojimo sąlygos ir tvarka.

Kooperatinės bendrovės įstatus iki steigiamojo susirinkimo privalo pasirašyti visi steigėjai fiziniai asmenys ir (arba) juridinių asmenų įgalioti asmenys.

 

Kooperatinė bendrovė įstatymų nustatyta tvarka turi būti įregistruota Juridinių asmenų registre. Steigiamą kooperatinę bendrovę įregistravus, ji laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises.

Steigiamasis susirinkimas šaukiamas ir jame balsuojama steigimo sutartyje nustatyta tvarka. Steigiamasis susirinkimas gali būti šaukiamas, jei steigėjai įmokėjo visus steigimo sutartyje numatytus stojamuosius mokesčius ir įnešė pajinius įnašus. Steigiamajame susirinkime turi būti tvirtinami kooperatinės bendrovės įstatai. Kooperatinės bendrovės įstatų sudarymo momentu laikomas jų patvirtinimas steigiamajame susirinkime. Dėl kooperatinės bendrovės registravimo gali būti kreipiamasi tik po steigiamojo susirinkimo, kuriame buvo patvirtinti kooperatinės bendrovės įstatai ir išrinkti jos valdymo organai.

 

Kooperatyvo  nariai gali būti fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys. Asmuo, norintis tapti kooperatinės bendrovės nariu, privalo pateikti prašymą. Prašymas svarstomas ir asmuo į kooperatinės bendrovės narius priimamas kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, jei jis įmokėjo stojamąjį mokestį ir jo pajinio įnašo suma yra ne mažesnė už minimalų pajaus dydį. Jei asmuo į kooperatinės bendrovės narius nepriimamas, įmokėti stojamasis mokestis ir pajinis įnašas grąžinami įstatuose nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo. Kooperatinės bendrovės nariai registruojami kooperatinės bendrovės narių registre šios bendrovės įstatuose nustatyta tvarka.

Kooperatyvo narys turi teisę:

1) dalyvauti kooperatinės bendrovės narių susirinkime, rinkti valdymo ir kontrolės organų narius ir būti į juos išrinktas;

2) balsuojant turėti vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio. Kooperatyvų, kurių daugiau kaip pusę visų narių sudaro kooperatyvai, įstatuose gali būti nustatyta, kad nario balsų skaičius nustatomas pagal jo dalyvavimą kooperatyvo veikloje (apyvartą), išskyrus kapitalines investicijas (pajinius įnašus), ir nustatyta tokio balsų skaičiavimo tvarka – vienam nariui gali būti skiriami ne daugiau kaip 5 balsai, tačiau ne daugiau kaip 30 procentų visų balsų;

3) disponuoti pajumi šio ir kitų įstatymų bei įstatų nustatyta tvarka;

4) gauti apyvartai proporcingą išmoką;

5) gauti dividendą;

6) naudotis kooperatinės bendrovės turtu ir teikiamomis paslaugomis įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka;

7) gauti likviduojamos kooperatinės bendrovės turto dalį (jos ekvivalentą pinigais) įstatuose nustatyta tvarka;

8) gauti informaciją apie kooperatinės bendrovės veiklą ir turtą;

9) būti kelių kooperatinių bendrovių nariu, jeigu ko kita nenumato šių kooperatinių bendrovių įstatai;

10) pagal sutartį skolinti kooperatinei bendrovei lėšų jos įstatuose nustatyta tvarka;

11) išstoti iš kooperatinės bendrovės narių ir gauti Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytą už pajų įneštą pajinį įnašą, išmoką už nariui priskirtą turto dalį (jei  įstatuose numatyta, kad turtas yra dalomas), apyvartai proporcingą išmoką ir dividendą.

Kooperatinės bendrovės narys privalo laikytis įstatų, vykdyti kooperatinės bendrovės organų sprendimus, vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove, tausoti kooperatinės bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu.

Kooperatinės bendrovės nario kitos teisės ir pareigos nustatomos kooperatinės bendrovės įstatuose.

Kooperatinės bendrovės narių susirinkimas bei valdymo organai taip pat gali nutarti ir pasitvirtinti papildomų nario teisių bei pareigų, priklausomai nuo vykdomos veiklos.

 

1. Kooperatinės bendrovės kapitalas yra nuosavas ir skolintas. Nuosavas kapitalas sudaromas iš kooperatinės bendrovės narių stojamųjų mokesčių ir pajinių įnašų, atskaitymų iš šios bendrovės pelno, kitų įstatymuose neuždraustų pajamų. Kooperatinės bendrovės nuosavas kapitalas, išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus, gali būti nedalomas arba priskirtas (visas arba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams. Skolintas kapitalas sudaromas iš paskolų ir kitų skolintų lėšų.

2. Nuosavas kapitalas skirstomas į pagrindinį ir atsargos (rezervinį) kapitalą. Pagrindinis kapitalas naudojamas kooperatinės bendrovės ūkinei veiklai ir turtui įsigyti. Atsargos (rezervinis) kapitalas narių susirinkimo sprendimu naudojamas nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti, o atsargos (rezervinio) kapitalo dalis, viršijanti 1/10 nuosavo kapitalo, narių susirinkimo sprendimu gali būti naudojama ir kitiems tikslams.

3. Atskaitymai į atsargos (rezervinį) kapitalą kooperatinėms bendrovėms yra privalomi, kol atsargos (rezervinis) kapitalas nesudaro 1/10 nuosavo kapitalo vertės. Privalomi atskaitymai į atsargos (rezervinį) kapitalą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus grynojo pelno.

 

Kooperatinės bendrovės per finansinius metus uždirbto grynojo pelno paskirstymas patvirtinamas ne vėliau kaip per 4 mėnesius pasibaigus finansiniams metams.

Grynasis pelnas skirstomas šia eilės tvarka:

1) atsargos (rezerviniam) kapitalui papildyti;

2) apyvartai proporcingoms išmokoms mokėti;

3) dividendams mokėti.

 

Pelno likutis naudojamas įstatuose nustatyta tvarka.

 

Dividendams mokėti skiriama iki 10 procentų grynojo pelno.

Maksimalus dividendo dydis nustatomas kooperatinės bendrovės įstatuose.

 

Kooperatyvo valdymo organai yra narių susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas. Narių susirinkimas yra aukščiausias kooperatyvo valdymo organas. Kooperatinės bendrovės, kuri turi daugiau kaip 100 narių, narių susirinkimas gali būti pakeistas kooperatinės bendrovės narių atstovų susirinkimu. Kooperatinės bendrovės narių atstovų susirinkimas turi Kooperatinių bendrovių įstatymo nustatytus narių susirinkimo įgaliojimus. Kooperatinės bendrovės narių atstovų susirinkime kiekvienas atstovas turi vieną balsą, o kooperatyvo narių renkamų narių atstovų rinkimo bei atšaukimo tvarka ir sąlygos turi būti nustatytos kooperatinės bendrovės įstatuose. Kooperatinei bendrovei, kurios įstatuose yra numatytas narių susirinkimo pakeitimas narių atstovų susirinkimu, auditas yra privalomas.

Kooperatinės bendrovės, kurią sudaro ne daugiau kaip 50 narių, įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba nėra sudaroma, o jos funkcijas atlieka administracijos vadovas.

 

 

Kooperatinių bendrovių įstatymas numato, kokias funkcijas atlieka kooperatyvo narių susirinkimas. Keletas funkcijų:

  • priima sprendimus dėl priėmimo į kooperatinės bendrovės narius (praktikoje ši funkcija yra dažnai pavedama valdybai), pašalinimas iš kooperatinės bendrovės narių, narystės, perleidus pajų kitam asmeniui, pasibaigimo;
  • tvirtina, keičia kooperatinės bendrovės įstatus;
  • renka, atšaukia valdybos narius ir jos pirmininką arba, kai valdyba nėra sudaroma, renka, atšaukia administracijos vadovą; taip pat renka, atšaukia revizijos komisijos narius ir jos pirmininką (revizorių) arba, kai revizijos komisija (revizorius) nėra sudaroma, tvirtina audito įmonę;
  • tvirtina metinę finansinę atskaitomybę, priima nutarimą dėl pelno paskirstymo arba nuostolių padengimo;

Kooperatinės bendrovės narių susirinkimas gali priimti sprendimus, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 kooperatinės bendrovės narių. Jeigu tiek kooperatinės bendrovės narių į susirinkimą neatvyko, susirinkimas tais pačiais darbotvarkės klausimais turi būti šaukiamas pakartotinai. Pakartotinai sušauktame susirinkime sprendimai gali būti priimami, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/3 kooperatinės bendrovės narių. Jeigu į pakartotinai sušauktą susirinkimą neatvyko nustatytas kooperatinės bendrovės narių skaičius, šaukiamas dar vienas susirinkimas. Jis sprendimus priima esant bet kokiam kooperatinės bendrovės narių skaičiui.

 

Valdyba yra kolegialus kooperatinės bendrovės valdymo organas. Valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas. Valdybos narių skaičius nustatomas įstatuose, tačiau jis negali būti mažesnis kaip 3.

Valdybos narius ir jos pirmininką renka kooperatinės bendrovės narių susirinkimas ne ilgesnei kaip 4 metų kadencijai. Valdybos narys, valdybos pirmininkas arba visa valdyba gali būti atšaukti arba gali atsistatydinti įstatuose nustatyta tvarka kadencijai nepasibaigus.

Valdyba sprendimus priima posėdyje, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų valdybos narių. Sprendimai priimami balsų dauguma. Valdybos posėdžių šaukimo ir darbo tvarka nustatoma valdybos darbo reglamente. Valdyba į kiekvieną savo posėdį kviečia administracijos vadovą, jei jis nėra valdybos narys.

Valdyba dirba vadovaudamasi įstatais ir valdybos darbo reglamentu.

Administracijos vadovą renka ir atšaukia valdyba, o jeigu ji nėra sudaroma – kooperatinės bendrovės narių susirinkimas. Darbo sutartį su administracijos vadovu pasirašo valdybos pirmininkas, o jeigu valdyba nėra sudaroma – kooperatinės bendrovės narių susirinkimo įgaliotas asmuo.

Administracijos vadovu gali būti valdybos narys, jos pirmininkas, kooperatinės bendrovės narys, taip pat kitas veiksnus fizinis asmuo. Reikalavimai administracijos vadovui nustatomi įstatuose. Administracijos vadovu negali būti revizijos komisijos narys, jos pirmininkas (revizorius).

Reikalavimai administracijos vadovui nustatomi  įstatuose, o administracijos darbo tvarka nustatoma administracijos darbo reglamente.

 

Pripažintas žemės ūkio kooperatyvas yra tas, kuris atitinka reikalavimus, numatytus Įstatyme:

1) iš narių supirktų produktų ir nariams parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertė yra didesnė kaip 50 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) supirktų produktų ir visų parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertės;

2) pardavimo pajamos, nurodytos praėjusio ataskaitinio laikotarpio (praėjusių finansinių metų) pelno (nuostolių) ataskaitoje, yra didesnės už:

 - grūdų ir pieno sektoriaus kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) – 20 000 eurų, o jeigu pripažinimo siekiama pirmą kartą, – 10 000 eurų;

- kitų sektorių kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) – 10 000 eurų, o jeigu pripažinimo siekiama pirmą kartą, – 5 000 eurų.

3) neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;

4) nė vienas kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys nėra kitos tokios pačios rūšies produktus superkančios arba tokios pačios rūšies prekes parduodančios, arba tokios pačios rūšies paslaugas teikiančios žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys;

5) atitinka vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų ir pateikė tai įrodantį narių – fizinių ir (ar) juridinių asmenų, atitinkančių ir neatitinkančių kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pasirinktą pripažinimo kriterijų, sąrašą, kuriame nurodomi kiekvieno nario tapatybės nustatymo, įskaitant nario – fizinio asmens – asmens kodą arba nario – juridinio asmens – kodą, duomenys.

Kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pasirenkami pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) kriterijai:

1) daugiau kaip 80 procentų jos narių yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurių pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis praėjusiais metais sudarė daugiau kaip 50 procentų visų pajamų ir kurių pajamos, gautos praėjusiais metais iš kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) parduotų žemės ūkio produktų, superkamų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo), sudaro daugiau kaip 50 procentų pajamų, gautų iš šių žemės ūkio produktų, parduotų visiems ūkio subjektams, ir kurių kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) parduoto kiekvieno žemės ūkio produkto, superkamo kooperatinės bendrovės (kooperatyvo), kiekis sudaro daugiau kaip 50 procentų šio žemės ūkio produkto, parduoto visiems ūkio subjektams, kiekio, o bendra šių narių pajų vertė sudaro daugiau kaip 80 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių pajų vertės. Šiame punkte žemės ūkio produktai suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme;

2) daugiau kaip 80 procentų jos narių yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurių pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis praėjusiais metais sudarė daugiau kaip 50 procentų visų pajamų ir kurių praėjusiais metais iš kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nupirktų prekių ir (ar) paslaugų, parduodamų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo), vertė sudaro daugiau kaip 50 procentų šių prekių ir paslaugų, nupirktų iš visų ūkio subjektų, vertės, o bendra šių narių pajų vertė sudaro daugiau kaip 80 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių pajų vertės;

3) turi daugiau kaip 30 narių ir daugiau kaip 70 procentų jos narių yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurių produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus per praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra ne mažesnis kaip 2 000 eurų, o bendra šių narių pajų vertė sudaro daugiau kaip 70 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių pajų vertės;

4) daugiau kaip 90 procentų jos narių pajų vertės sudaro narių – žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajų vertė.

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), siekianti būti pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu), pateikia valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui prašymą pripažinti žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) ir Vyriausybės įgaliotos institucijos priimtame Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) tvarkos apraše nurodytus dokumentus.

 

Negali. Norėdama būti pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove, ji turi pateikti mažiausias pardavimo pajamas praėjusio ataskaitinio laikotarpio (praėjusių finansinių metų) pelno (nuostolio) ataskaitoje, kurių dydis:

1) grūdų ir pieno sektoriaus kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) – 20 000 eurų, o jeigu pripažinimo siekiama pirmą kartą, – 10 000 eurų;

2) kitų sektorių kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) – 10 000 eurų, o jeigu pripažinimo siekiama pirmą kartą, – 5 000 eurų.

 

 

Kooperatyvas negali gauti pripažinimo statuso jei jis nevykdo apyvartos su nariais.

Gali - jei iš narių supirktų produktų ir nariams parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertė yra didesnė kaip 50 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) supirktų produktų ir visų parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertės.

Gali, jei kooperatinė bendrovė siekia pripažinimo pagal Kooperatinių bendrovių tvarkos aprašo 4.3 papunkčio kriterijų, tokia kooperatinė bendrovė turi turėti daugiau kaip 30 narių, iš kurių daugiau kaip 70 proc. narių turi turėti valdą (būti valdos partneriu ar valdytoju), o nario VED turi būti ne mažesnis kaip 2000 Eur.

Įtraukti juos į neatitinkančių narių sąrašą (pvz., iš 5 narių 1 narys gali būti neatitinkantis, t. y. neturėti ar nepakankamai turėti pajamų iš žemės ūkio veiklos).

Turi pateikti dokumentą, kuris yra įtvirtintas kooperatyvo įstatuose. Jei įstatuose įrašytas auditas – teikia audito išvadą, jeigu revizija – revizijos išvadą.

Tai priklauso nuo kooperatyvo pateiktų dokumentų tikslumo. Jei pateikti dokumentai operatyviai tikslinami ir yra pateikiamas galutinis dokumentų variantas, ŽŪIKVC per 10 d. d. privalo pateikti ŽŪM teikimą dėl siūlymo pripažinti ar nepripažinti žemės ūkio kooperatyvą.

Pripažinimas suteikiamas einamiesiems ir ateinantiesiems metams.

Kooperatyvai pasaulyje veikia pagal 7 sutartus kooperacijos principus. Šie principai nurodo gaires kooperatyvo veiklai ir skatina bendruomeniškumo idėjas.

1. Savanoriška ir atvira narystė. Kooperatyvai – savanoriškos organizacijos, atviros visiems žmonėms, galintiems teikti savo paslaugas ir prisiimti su naryste susijusią atsakomybę.

2. Demokratiški narių sprendimai. Tai demokratiškos organizacijos, kontroliuojamos jų narių, aktyviai dalyvaujančių priimant sprendimus.

3. Ekonominis narių įnašas. Kooperatyvo nariai įneša vienodus pajinius įnašus ir kontroliuoja kooperatyvo kapitalą. Bent dalis šio kapitalo yra bendra kooperatyvo nuosavybė.

4. Autonomija ir nepriklausomumas. Kooperatyvai – tai autonomiškos savitarpio paramos organizacijos, kontroliuojamos jų narių.

5. Švietimas ir kompetencijų kėlimas. Kooperatyvas organizuoja mokymus savo nariams, išrinktiems atstovams, valdytojams ir darbuotojams, kad šie galėtų efektyviai prisidėti prie savo kooperatyvo plėtros. Taip pat šviečia visuomenę apie kooperaciją ir jos naudą.

6. Bendradarbiauja tarpusavyje. Kooperatyvai stiprina kooperatinį judėjimą bendradarbiaudami su kitais kooperatyvais vietiniu, nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis. Lietuvoje jau veikia antro lygio kooperatyvai, vienijantys regiono kooperatyvus į bendrą veiklą.

7. Rūpinasi bendruomene. Kooperatyvai veikia savo vietinės bendruomenės labui, stiprina tvarią plėtrą regionuose.

Žemės ūkio rūmuose veikiančio Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė (a.zliobaite@zur.lt; 8 374 00 360) ir jos komanda pakonsultuos nuo įsteigimo idėjos iki teisinių klausimų. 2019 m. skyrius suteikė 2040 valandų individualių konsultacijų daugiau nei 400 žmonių.

Kyla klausimų, kaip gauti pripažinto žemės ūkio kooperatyvo statusą? Dėl pripažinimo taisyklių ir reikalavimų Jus pakonsultuos Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (pagalba@vic.lt; 8 526 60 620)

Mokymo kursai ir seminarai žemdirbiams skelbiami čia:

KVIRPA ŽMIKIS sistemoje https://ismain.vic.lt/ZmikisPublic/

Žemės ūkio mokymų grafikai https://www.litfood.lt/mokymai/mokymu-grafikai/

Žemės ūkio rūmų seminarai https://zur.lt/renginiu-kalendorius/

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos mokymai nuotoliniu būdu  http://www.agroakademija.lt/MokymaiRenginiai/

 

Kooperatyvas, kaip ir mažoji bendrija (MB) ar uždaroji akcinė bendrovė (UAB), yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys – tai reiškia, kad įmonių savininkai neatsako savo turtu verslo nesėkmės atveju.

 

 

Kooperatinė bendrovė

(kooperatyvas)

Žemės ūkio

bendrovė

 

Uždaroji akcinė

bendrovė

(UAB)

Mažoji bendrija

(MB)

Minimalus dalyvių skaičius

5 nariai

2 nariai

1 akcininkas

1 narys

Maksimalus dalyvių skaičius

nėra

nėra

249 akcininkai

10 narių

Minimalus kapitalo dydis

nėra

nėra

Ne mažesnis kaip 2500 Eur

nėra

Steigėjai

LR piliečiai ar juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvoje

Fiziniai ar juridiniai

asmenys

Fiziniai ar juridiniai

asmenys

Fiziniai asmenys

Sprendimo priėmimo (balsavimo) principas

1 narys 1 balsas

 

1 akcija 1 balsas (išskyrus įstatyme numatytas išimtis)

1 dalyvis 1 balsas

(arba kita nustatyta balsų skirstymo dalyviams tvarka, MB nuostatuose)

Kapitalas ir įnašai

Piniginis arba nepiniginis nario pajinis įnašas

 

Dydis nustatytas kooperatyvo įstatuose

Pajiniai narių įnašai

Įstatinis kapitalas (akcijos) apmokamas pinigais ir (ar) nepiniginiais įnašais

Dalyvių įnašai (pinigai ar kitoks ekonomiškai įvertinamas turtas). Įnašų vertė nustatoma dalyvių susitarimu

Pelno paskirstymas

Kooperatyvo įstatuose nustatyta tvarka. Dividendams mokėti skiriama iki 10 procentų grynojo pelno

Pelno dalis (dividendai) skaičiuojami proporcingai turimo pajaus vertei

Patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinius, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas paskirsto bendrovės pelną

MB dalyviai paskirsto pelną arba už MB finansinius metus, arba už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį

Juridinio asmens organai

Visuotinis narių susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas

 

Kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba.

Pasirinktinai:

arba 1) MB dalyvių susirinkimas, kuris yra kartu ir MB valdymo organas; arba 2) MB dalyvių susirinkimas ir MB vadovas.

Mokėtinas pelno mokestis

5% (jei 50% pajamų žemės ūkio veiklos)

5% (jei 50% pajamų žemės ūkio veiklos)

5 arba 15 %

5 arba 15 %

 

Smulkiems ir vidutiniams ūkiams didžiausia galimybė išlikti konkurencingiems yra susivienijant ir didinant savo produkcijos mastą. Būdamas nariu, ūkininkas dirba savo darbą ir ūkininkauja, o kooperatyvas pasirūpina komercine veikla: užsiima pardavimu ir produkto realizacija. Parduodant savo žemės ūkio produkciją į kooperatyvą, ūkininkas remia savo verslą, investuoja į ilgalaikę grąžą, o pelnas narių susitarimu lieka kooperatyve arba yra pasidalijamas tarp narių.

Nariai sukuria kooperatyvą tam, kad jis atlieptų narių poreikius. Veikdami per kooperatyvą nariai sukuria masto ekonomiją ir padidina derybinę galią, o tai padeda įsigyti žemės ūkiui reikalingas priemones mažesne kaina. Kooperatyvai gali sudaryti sutartis su specialistais agronomais, buhalteriais ir jų paslaugas teikti nariams už geresnę kainą. Taip pat dalijamasi naujausia technine įranga ir ūkininkams nariams nereikia visa įranga apsirūpinti patiems. Kooperatyvo viduje nariai tarpusavyje dalijasi patirtimi ir efektyvina savo veiklą.

Kooperatyvų nariai sako, kad didžiausia jiems nauda iš kooperatyvo yra „gauti aukštesnę supirkimo kainą ir pabendrauti bei būti išklausytiems“ 

Susivieniję į kooperatyvą ūkininkai yra labiau atsparūs rizikoms. Tačiau tai yra sudėtingas valdymo mechanizmas, reikalaujantis daug vadovo pastangų patenkinti narių lūkesčius. Kooperatyvas atitiks narių lūkesčius, jei nariai bus labiau įsitraukę į bendrą kooperatyvo valdymą ir aktyviai dalyvaus susirinkimuose.

  • Narių įsitraukimas. Kooperatyvai susiduria su narių pasyvumu. Ne visi nariai susirenka į visuotinius narių susirinkimus, ir ne visi naudojasi savo nario galimybe valdyti kooperatyvo sprendimus (žr. nario teisės). Kooperatyvo sėkmę nulemia tai, ar nariai yra informuoti ir aktyviai balsuoja.
  • Vienas narys – vienas balsas. Kooperatyve visų narių nuomonė yra tolygiai svarbi. Kooperatyvo valdymo forma užtikrina demokratišką sprendimų priėmimą, kuris Įstatymo numatyta tvarka garantuoja lygias balso teises visiems nariams, nepriklausomai nuo nario ūkinės veiklos dydžio ar vykdomos apyvartos su kooperatyvu. Tai reiškia, kad nariai su didesne apyvarta turi tokią pat balso teisę, kaip mažesni nariai, ir iš to gali kilti nepasitenkinimas.
  • Nepasitikėjimas valdyba. Iššūkis valdybai yra užsitarnauti narių palaikymą ir suvaldyti jų lūkesčius. Geras kooperatyvo vadovas yra skaidrus ir reguliariai diskutuoja su nariais apie kooperatyvo valdymą ir paaiškina verslo strategiją. Geri vadovai skatina ir kviečia narius dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose. Vienas iš pamatinių kooperatyvų valdymo principų – skaidrumas ir atvirumas savo nariams (žr. Kooperatyvų veiklos principai).
  • Kooperatyvo kapitalas ir finansavimas. Kooperatyvo kapitalas susideda iš pajinių įnašų, tad kooperatyvas, kaip juridinis asmuo, neturi stabilaus kapitalo. Pajiniai įnašai bet kada gali tapti išmokėtinu kapitalu, o tokios sąlygos netinka banko paskolai gauti.

Kooperatyvo veikla gali baigtis reorganizavimu, pertvarkymu arba likvidavimu. Reorganizavimas – tai kooperatinės bendrovės, kaip juridinio asmens, pasibaigimas be likvidavimo procedūros, kai kooperatyvas gali būti jungiamas prie kito arba išskaidomas.  Pertvarkymas – kai kooperatyvas yra pertvarkomas į kitą juridinį statusą, kaip į mažąją bendriją. Sprendimą pertvarkyti kooperatinę bendrovę priima ne mažiau kaip 2/3 narių balsų. Kooperatyvas gali būti pertvarkomas į mažąją bendriją, jeigu visi nariai yra fiziniai asmenys ir jų yra ne daugiau kaip 10.

Likvidavimas – kooperatyvas likviduojamas bankroto atveju, narių skaičiui sumažėjus, narių susirinkimo sprendimu arba teismo sprendimu. Likvidavus kooperatyvą, sudaromi buhalteriniai balansai ir per 6 mėnesius nuo likvidavimo dienos išmokamos  likusios skolos ir mokesčiai, o likęs turtas padalijamas nariams atsižvelgiant į jų pajaus dydį. Apie kooperatinės bendrovės likvidavimą viešai skelbiama 2 kartus, darant 30 dienų pertrauką, taip pat pranešama kiekvienam kooperatinės bendrovės nariui ir kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-02-11