2011 m. prioritetiniai darbai

  • Svarbiausi 2011m. prioritetiniai darbai žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje
    • Verslo kaime plėtra, bioenergetikos plėtra.
    • Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės gerinimas.
    • Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimas.
    • Žemės tvarkymo sistema, orientuota į racionalių žemėnaudų kūrimą.

Verslo kaime plėtra, bioenergetikos plėtra

  • Paramos lėšų panaudojimo efektyvinimas
    • Efektyviai panaudosime Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos lėšas. Remiantis programų tarpinėmis įgyvendinimo ataskaitomis, įvertinsime priemonių įgyvendinimo rezultatus, optimizuosime lėšų įsisavinimą. Iki 2011 m. pabaigos numatoma panaudoti daugiau kaip pusę programoms patvirtintų ES ir bendrojo finansavimo lėšų.
    • Didinsime paramos sklaidą, sudarydami sąlygas gauti paramą smulkiems ūkiams (nuo 1 EDV). Atsižvelgiant į paskutiniaisiais metais susiklosčiusią ekonominę situaciją Lietuvoje, buvo įvertinta galimybė, jog pusiau natūrinio ūkio dydis mūsų šalyje galėtų patekti į valdos ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais (EDV), intervalą nuo 1 iki 3,99, o ne intervalą nuo 2 iki 3,99 EDV, kaip buvo iki šiol. Šiam tikslui įgyvendinti inicijuotas ir patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos pakeitimas ir priemonės „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimas, todėl tikimasi, kad paramos galimybė valdoms, kurių dydis nuo 1 EDV, padidins priemonės populiarumą ir bent 25 proc. išaugs pareiškėjų pagal priemonę aktyvumas.
    • Skatinsime kaimo bendruomenių veiklą, teikiant paramą (iš nacionalinio biudžeto ir ES paramos) Kaimo bendruomenių inicijuotiems projektams įgyvendinti. Numatoma įgyvendinti 540 smulkių vietos projektų.
    • Skatinsime tautinio paveldo produktų gamybą, remsime 16 amatų centrų kūrimą ir plėtrą, pradėsime tradicinių amatininkų mokymą.
    • Remsime žuvininkystės bendruomenių įsikūrimą, skatinsime veiklos rūšių diversifikavimą, siekiant sukurti papildomas darbo vietas žvejams ne žuvininkystės sektoriuje.
  • Gyvulininkystės plėtra
    • Bus parengta Ilgalaikės gyvulininkystės plėtros strategija iki 2020 metų, kurioje numatoma įvertinti gyvulininkystės situaciją Lietuvoje pagal ūkinių gyvūnų rūšis, palyginti su kaimyninėmis šalimis ir ES vidurkiu: gyvūnų skaičių, produkcijos kiekius, paramos formas, įtaką bendram vidaus produktui, prekybos balansą, vartojimą, prekybą gyvais gyvūnais (veisliniais), kainas ir pateikti sektoriaus prognozes ir sektoriaus stiprinimo galimybes iki 2020 metų.
    • Bus sudarytos sąlygos teisinėmis ir motyvacinėmis priemonėmis įgyvendinti Mėsinės galvijininkystės plėtros programą. Bus parengtos ir patvirtintos Mėsinės galvijininkystės plėtros programos įgyvendinimo taisyklės, Tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis mokėjimo tvarka 2011–2013 metams, numatant diferencijuotus išmokų dydžius pagal bandos dydį. Tai leis paskatinti mėsinės galvijininkystės plėtrą bei kokybiškos galvijienos gamybą, racionaliau panaudojant mažiau palankias ūkininkauti vietoves, diegiant ir tobulinant veislininkystės technologijas bei metodus, optimaliai išnaudojant vietinį gamybinį potencialą.
    • Rengiamas ir numatomas pateikti Seimui naujas Ūkinių gyvūnų veislininkystės įstatymo projektas, leisiantis išplėsti šiuo metu galiojančio Gyvulių veislininkystės įstatymo  reguliavimo ribas, reglamentuojantis ne tik veislinių gyvulių, bet ir visų kitų ūkinių gyvūnų veislininkystę, genetinių išteklių išsaugojimą, patikslinant valstybės valdymo institucijų kompetenciją gyvulių produktyvumo kontrolės ir veislinės vertės nustatymo srityje, dalies veislininkystės funkcijų perdavimą vykdyti veislininkystės savivaldos organizacijoms.
    • Bus parengti ir patobulinti teisės aktai, siekiant plėsti ekologinės gyvulininkystės sektorių ir skatinti gyvulininkystės arba mišrių ekologinių ūkių atsiradimą Lietuvoje. Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuvoje dominuoja augalininkystės ūkiai, o ekologinė gyvulininkystė ir paukštininkystė yra žymiai silpniau išvystyta, negu kitose ES šalyse. Ekologinė gyvulininkystė yra su žeme susijusi veikla, todėl gyvulių auginimas yra labai svarbus ekologinės gamybos ūkiams, nes gyvūnai teikia reikalingas organines medžiagas ir trąšas dirbamai žemei ir atitinkamai prisideda prie dirvožemio gerinimo bei tvaraus žemės ūkio plėtros.
    • Rengiamas ir numatytas pateikti Vyriausybei ir Seimo pavasario sesijai Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, naudojimo ir laikymo įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio tikslas – iš esmės atnaujinti šiuo metu galiojantį gyvūnų gerovės ir apsaugos teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimus.
  • Maisto produktų vidaus vartojimo programų įgyvendinimas
    • Tęsime vidaus vartojimo programų įgyvendinimą, tobulinsime jų įgyvendinimo taisykles:
    • Paramos už pieną vaikams programos;
    • Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos;
    • Maisto iš intervencinių atsargų labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje programos.
  • Pajamų, uždirbtų turgavietėse parduodant žemės ūkio ir maisto produktus, apskaitos gerinimas
    • Parengsime teisės aktą, įtvirtinantį nuostatas, kad turgaviečių atsakingi asmenys ir turgaviečių prekiautojai bus atsakingi už turgavietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų atsekamumą ir kiekinę apskaitą. Turgaviečių administracija bus atsakinga, kad turgavietėse būtų prekiaujama, naudojant kasos aparatus, kaip tai reglamentuota teisės aktais, o prekiautojas, prekiaujantis turgavietėse žemės ūkio produktais ir iš jų pagamintais maisto produktais privalės prekybos vietoje naudoti kasos aparatus ir fiksuoti atsiskaitymą su pirkėju, jeigu tai numatyta teisės aktuose.
    • Per 2011 m. balandį 1700 žemės ūkio veiklos subjektų bus apmokyti naudotis kasos aparatais ir pildyti Kasos aparato žurnalą.
  • Administracinės naštos mažinimas
    • Supaprastinsime pieno gamybos kvotų administravimą, atsisakant pieno kvotų rezervacijos gamintojams neįvykdžius 85 proc. turimos kvotos. Tai leis ne tik sumažinti pieno gamintojams administracinę naštą, bet ir sutaupyti valstybės lėšas (nebereikės siųsti pieno gamintojams tūkstančių pranešimų paštu apie kvotų paėmimą į specialųjį rezervą).
  • Bioenergetikos plėtra
    • Skatinsime biomasės, ypač atliekinės, panaudojimą biokuro gamybai. Planuojama, kad pasinaudojus Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonių parama šiaudų ir žolių, medžio granulių, biodujų gamybai, trumpos rotacijos želdinių įveisimui, 2011 m. kaimo vietovėse bus pradėta gaminti apie 100 tūkst. tonų šiaudų ir žolių bei apie 150 tūkst. tonų medžių granulių, bus pastatytos 4–5 biodujų jėgainės, kurios energijos gamybai naudos biomasę, mėšlą ir kitas žemės ūkio atliekas. Planuojama pagaminti apie 150 tūkst. tonų biodegalų, pasiekti 6 proc. nuo transporte sunaudojamų degalų (2010 m. – 5,75 proc., 2020 m. planinis rodiklis sudaro 10 proc.).
    • Bus pradėta įgyvendinti parengta Šilutės savivaldybės mokyklų ir kitų objektų aprūpinimo šiluma, panaudojant biokurą, gaunamą iš polderiuose augančios žolės, programa, numatanti įrengti 3 žolės granulių gamybos linijos, kurių pajėgumas sudarys apie 24 tūkst. tonų biokuro per metus.
  • Melioracija
    • Siekiant užtikrinti reikiamame lygyje palaikyti melioracijos sistemas bei sudaryti sąlygas  pažangesniam ūkininkavimui šlapiose žemėse bus skatinamas melioracijos sistemų naudotojų asociacijų steigimasis, kurios tinkamai panaudoja skiriamas melioracijai ES lėšas. 2011 m. melioracijos poreikiams skirta 60 mln. Lt ES lėšų, be to, iš valstybės biudžeto melioracijai skirta 28 mln. Lt (iš to sk.15 mln. Lt Valstybės investicijų projektams).
  • Žemdirbių pajamų palaikymas
    • Parengsime reikalingus teisės aktus dėl paramos teikimo tiesioginėmis išmokomis už 2011 metus Lietuvos žemdirbiams. Numatoma, kad už 2011 m. deklaruotus pasėlius, gyvulius ir pieną bus išmokėta 1,28 mlrd. Lt, arba 80 mln. Lt daugiau, negu už 2010 metus. Iš ES biudžeto lėšų bus skirta apie 1,032 mlrd. Lt, tikimės, kad iš Lietuvos valstybės biudžeto papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms bus skirta apie 250 mln. Lt.
    • Bus išmokėta parama rajonų savivaldybėms, vykdančioms kaimo atnaujinimo ir plėtros priemones rajonuose, kuriuos labiausiai paveikė cukraus pramonės restruktūrizavimas. Per 2011– 2012 metus dvylika savivaldybių pasieks apie 6,7 mln. Lt  dydžio Lietuvos cukraus sektoriaus restruktūrizavimo programoje numatyta įvairinimo parama.
  • Pasirengimas naujam programavimo laikotarpiui
    • 2011 m. aktyviai dalyvausime diskusijose ir derybose dėl BŽŪP ateities politikos po 2013 metų, rengsimės pirmininkavimui ES.
    • 2011 m. birželio mėnesį bus pristatytas Europos Sąjungos teisės aktų projektų paketas dėl ES Bendrosios žuvininkystės politikos reformos, kuris apims ir žuvininkystės sektoriaus finansavimą nuo 2014 metų, žuvininkystės produktų rinkos organizavimo reformą, tausios žvejybos skatinimo priemones. Tikimasi, kad naujoji žuvininkystės politika pradės galioti jau nuo 2013 metų, todėl šiais metais aktyviai dirbsime, analizuodami teisės aktų projektus, rengiant ir pristatant Lietuvos poziciją dėl žuvininkystės politikos ateities.

Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės gerinimas

  • Siekiant padidinti mūsų gamintojų ir ūkininkų konkurencingumą bendroje ES rinkoje ir kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos apimtis bus taikomos šios priemonės:
    • 2011 m. I ketvirtį Europos Komisijai bus pateiktos Lietuviško varškės sūrio ir sūrio „Liliputas“ saugomos geografinės nuorodos registravimo paraiškos;
    • bus teikiama valstybės (nacionalinė) ir Europos sąjungos parama kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai, populiarinimui ir realizavimui skatinti;
    • bus siekiama, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje priemonė „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ būtų papildyta nauja programa „Išskirtinės kokybės vaisių, daržovių ir uogų augintojų paramos programa“. Komisijai patvirtinus šią priemonę, šiems vaisių ir uogų augintojams atsirastų galimybė pretenduoti į 354 Lt/ha , o daržovių ir bulvių augintojams – į 322 Lt/ha išmokas, išlaidoms, susijusioms su aplinkos tausojimo priemonėmis ir derliaus praradimams kompensuoti. 
  • Bus tobulinama superkamo pieno kokybės vertinimo tvarka siekiant, kad ūkininkai gautų kuo daugiau informacijos apie parduodamo pieno kokybę, inhibitorinių medžiagų kilmę bei atsiradimo priežastis.
  • Bus tobulinama teisinė bazė, siekiant įgyvendinti Karvių sergamumo mastitu mažinimo ir pieno kokybės gerinimo programą, kad užtikrinti kokybiško pieno gamybą ir išlaikyti šalyje gaminamo pieno kiekį. Bus suaktyvinta mokslinė tyrimų veikla mastitų mažinimo ir pieno kokybės gerinimo problemoms spręsti. Kad išsaugoti sveikus gyvulius, siekiama sukurti melžimo įrangos patikros sistemą. Tobulinsime ūkinių gyvūnų informacines sistemas, siekiant užtikrinti optimalų duomenų analizės ir išvadų pieno gamintojams pateikimą.

Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimas

  • Svarbiausiais prioritetais išlieka išlaikyti pagrindines eksporto rinkas ir šalis partneres, kur prekybos žemės ūkio ir maisto produktais balansai yra didžiausi (Rusija, Latvija, Jungtinė Karalystė, Vokietija).
  • Pasitelkdami eksporto skatinimo priemones (parodos, mugės, prekybinės misijos, seminarai, internetinis projektas „Virtualioji mugė“), ieškosime netradicinių žemės ūkio ir maisto produktų rinkų, siekiant žemės ūkio ir maisto produktų eksporto bei teigiamo balanso augimo (Izraelis, Turkija ir kt. šalys).

Žemės tvarkymo sistema, orientuota į racionalių žemėnaudų kūrimą

  • Teikdami valstybės pagalbą valstybinei žemės ūkio paskirties žemei įsigyti bei nuomai, vykdydami žemės konsolidaciją formuosime racionalias bei konkurencingas žemės valdas, tuo pradėdami naują žemės reformos darbų etapą. Suformuosime 15 tūkst. žemės sklypų 75 tūkst. ha plote. 2011 m. planuojama parduoti iki 44 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, gauti iki 120 mln. Lt įmokų į Valstybės biudžetą už fiziniams ir juridiniams asmenims šalies kaimo vietovėse ir miestuose parduotą valstybinę žemę.
  • Rengsime geodezinę ir kartografinę medžiagą – įsteigsime ir vystysime georeferencinio pagrindo kadastrą ir žemės informacinę sistemą.
Paskutinė atnaujinimo data: 2015-07-22